KŪDROS SAUGOMOSE TERITORIJOSE

Kūdros yra neatsiejama kaimiško kraštovaizdžio mozaikos dalis, kuri yra labai svarbi daugeliui varliagyvių, žuvų, vabzdžių ir paukščių rūšių. Tinkamai įrengtos kūdros gali praturtinti vietos biologinę įvairovę sukurdamos nuo šlapynių priklausomoms rūšims tinkamas maitinimosi ir visimosi buveines. Tačiau naujai įrengiant dirbtinį nepratekamą paviršinio vandens telkinį (toliau – Kūdra) galima negrįžtamai sunaikinti saugomas reljefo formas, pažeisti natūralų hidrografinį tinklą ar sunaikinti saugomų augalų, grybų ir gyvūnų radavietes. Todėl siekiant kuo mažesnės žalos aplinkai saugomose teritorijose, norint įrengti Kūdrą, būtina derinti su Saugomos teritorijos direkcija.

KŪDRŲ ĮRENGIMO TVARKA

Kūdros įrengimo dokumentų derinimo ir priežiūros tvarka numatyta Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583, II dalies nuostatose, jose nurodoma, jog Kūdras įrengti draudžiama:

1) pelkių ir šaltinių teritorijoje, kurios plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 metras;

2) nenaudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose;

3) paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje ir (arba) potvynio metu užliejamoje teritorijoje;

4) natūraliose pievose ir akmenynuose;

5) miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte;

6) gamtiniame ir kompleksiniame draustinyje draudžiama įrengti naujus, su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 ha vandens telkinius.

Įrengiant dirbtinį vandens telkinį, privaloma užtikrinti, kad nebus:

1) iškirsti saugotini medžiai, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka gautas leidimas juos kirsti;

2) sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės;

3) pažeistos valstybei priklausančios ar turinčios įtakos trečiųjų asmenų žemių sausinimui melioracijos sistemos ir statiniai.

Įrengiamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki storesnių kaip 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų.

Nuo potencialiai taršių objektų (tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų) iki dirbtinio vandens telkinio kranto linijos atstumas turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų. Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamo dirbtinio vandens telkinio iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar kitų su ūkininko ūkio veikla susijusių objektų gali būti mažinamas, tačiau visais atvejais atstumas turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.

Įrengiant dirbtinį vandens telkinį, turi būti išsaugomas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir panaudojamas pažeistoms teritorijoms rekultivuoti (gerinti).

Dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys. Jei nėra galimybės to padaryti, dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame sklype.

Iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti sandėliuojamas ir paskleidžiamas pelkių ir šaltinių teritorijose, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 metras, akmenynuose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, natūraliose pievose, potvynių užliejamose teritorijose.

KŪDROS ĮRENGIMO VIETOS DERINIMAS

Pagal Aprašo 17 punkto nuostatas norint įrengti Kūdrą saugomose teritorijose būtina už saugomos teritorijos priežiūrą atsakingai institucijai pateikti laisvos formos prašymą suderinti Kūdros įrengimo dokumentus ir šią  informaciją:

1) dirbtinio vandens telkinio brėžinį, kuriame nurodomas planuojamas dirbtinio vandens telkinio gylis, plotas ir profilis;

2) žemės sklypo planą su pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis;

3) kitą su dirbtinio vandens telkinio įrengimu susijusi informaciją, kuri teikiančiam prašymą asmeniui atrodo svarbi.

Esant poreikiui atsakingos institucijos gali pareikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo nustatyta tvarka.

Atsakinga institucija Kūdros įrengimo vietą derina, savo išvadoje nurodydamos esminę informaciją apie dirbtinį vandens telkinį (gylis, plotas, vietos koordinatės) arba atsisako derinti raštu nurodydamos motyvus Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad naujų kūdrų įrengimas ichtiologiniuose, hidrografiniuose ir geomorfologiniuose draustinuose nėra suderinamas su pagrindinių šių draustinių steigimo tikslu, todėl kūdrų įrengimas čia galimas tik išskirtiniais atvejais. O planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe, kuri patikėjimo teise valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius.

KŪDRŲ PRIEŽIŪRA

Į Kūdras draudžiama išleisti nevalytas nuotekas. Mažesniu kaip 2 m atstumu nuo dirbtinio vandens telkinio kranto linijos draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones, mineralines ir skystas organines trąšas. Atliekant Kūdrų darbus, iškastas dumblas ir pašalinti vandens augalai negali būti kaupiami arčiau kaip 2 m atstumu nuo Kūdros pakrantės šlaito viršutinės briaunos ir turi būti tvarkomi vadovaujantis biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo reikalavimais. Šie apribojimai keičiasi, kai Kūdrai yra nustatyta paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta.

Nors pagal Aprašą Kūdrų valymo darbų neprivaloma derinti su už saugomą teritoriją atsakinga institucija, bet Salantų regioninio parko direkcija prieš atliekant senų Kūdrų valymo darbus rekomenduoja tai suderinti su Direkcija, nes senos Kūdros gali būti ypač retų varliagyvių – pavyzdžiui, skiauterėtojo tritono – veisimosi buveinė, ar kažkada dažno, bet dabar į Lietuvos Raudonosios knygos rūšių sąrašą įtrauktos žuvies – vijūno – radavietė. Rekomenduojamas Kūdrų valymo laikotarpis – nuo rugpjūčio iki lapkričio mėnesio. Vienu metu valykite tik dalį Kūdros.

BIOLOGINEI ĮVAIROVEI DRAUGIŠKOS KŪDROS ĮRENGIMAS

Bene svarbiausias Kūdros įrengimo kriterijus yra jos gylis. Rekomenduojama, kad giliausia Kūdros dalis siektų bent 3–4 m. gylio, tokia Kūdra neturėtų išdžiūti net ir sausrų metu, o gilesnės vietos puikiai tiks varliagyvių žiemojimui. Kūdros dugnas turėtų būti kuo išraiškingesnis, saulės įšildomame krante reikėtų suformuoti seklumas, o pietinis krantas gali būti gilesnis. Kūdros krantai turėtų būti nuožulnūs, kurių santykis 1:2–1:4. Kūdros krantuose galima įrengti keletą slėptuvių iš rąstų bei riedulių. Įrengiant Kūdrą reikėtų vengti stačiakampio formos, geriau rinktis vingiuotą.  Įžuvindami Kūdras rinkitės vietinių rūšių žuvis (paprastąjį karosą, lyną), keletas plėšrių žuvų leis sukurti pilnavertę ekosistemą. Plėšriosios žuvys neleis gausiai veistis smulkioms žuvims, kurios ypač vilioja Ūdras, garnius ir kitus žuvimi mintančius gyvūnus.