Apie mus gamtoje

„Esame tik mažas taškelis visoje pasaulio mozaikoje, visa žmonių populiacija tilptų vos į vieną Los Andželo miestą, todėl tikrai nesame pasaulio bamba, nors tokie jaučiamės ir esame užėmę nemažai žemės planetos“ – teigė gamtininkas, gamtos fotografas, LR aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis vakar Salantų dvaro parke vykusiame susitikime. Salantų regioninio parko direkcija, įgyvendindama gamtosaugos projektą „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto užtvanka ir vandens telkinio būklės gerinimas, siekiant atkurti Salanto upės vagą“, siekia kuo didesnio visuomenės informavimo ir švietimo gamtos apsaugos, upių atkūrimo ir geros ekologinės būklės svarbos bei žuvų migracijos klausimais. Į susitikimą su M. Čepuliu ir virtualią pamoką su gamtininku, daugeliu vaikams apie gamtą knygų autoriumi Selemonu Paltanavičiumi birželio 18 d. 11 val. kvietė Salantų regioninio parko direkcija. Ši iniciatyva skirta pokalbiams apie mus, žmones, gamtoje, apie Salantų m. užtvankos padarytą žalą.

Piešinių konkursas „Lašiša grįžta namo.“

Renginio metu apdovanoti visą birželio mėnesį vykusio Kretingos rajono Salantų gimnazijos mokinių piešinių konkurso „Lašiša grįžta namo“ dalyviai ir nugalėtojai. Džiaugiamės, kad mokyklinio amžiaus vaikai geba perteikti opią problemą kūryboje bei turi išskirtines įžvalgas ir vaizduotę, atskleidžiant žuvų migracijos, laisvos upės tėkmės temas, gali pasvajoti apie savo svajonių vietą prie Salanto upės. Konkurso nugalėtoja tapo Iveta Rimkutė (15 m.), kuri savo piešinį pavadino „Laisvė keliauti“. Apdovanotos ir trys moksleivės, gavusios nominacijas „Taikliausias žvilgsnis“ (Vesta Skaraitė (11 m.), „Nesustojančios tėkmės įspūdis“ (Viktorija Žvinklytė (10 m.), „Laimingiausia lašiša“ (Eglė Zaleckytė (16 m.). Konkurso nugalėtoja laimėjo baidarių žygį visai šeimai su gidu, o kartu su nominantėmis – Salantų regioninio parko direkcijos prizus ir leidyklos Alma Littera įsteigtas dovanas – knygas apie gamtą, kurios laimėtojoms bus išsiųstos tiesiogiai iš leidyklos į jų namus. Visi konkursui pateikti piešiniai bus eksponuojami ir projekto „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto užtvanka ir vandens telkinio būklės gerinimas, siekiant atkurti Salanto upės vagą“ vykdymo metu Salantų miesto erdvėse.

Nugalėtojos Ivetos Rimkutės piešinys (piešinių galerija https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=2278666218934855&id=733214626813363)

Kodėl Salantų miesto užtvanka?

2017 m. gegužės 5 d. aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-375/3D-312 patvirtintas Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas), kuriame nustatyti pagrindiniai uždaviniai ir priemonės gerinti paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklę. Vienas iš uždavinių Veiksmų plane yra – „2.3. pagerinti žuvų migracijos sąlygas“. Veiksmų plane įvardinama konkreti priemonė – „2.3.5.1. sudaryti sąlygas žuvų migracijai Salanto upėje ties Salantų miesto užtvanka (Minijos pabaseinis);“. 2019 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 573 patvirtino Salantų regioninio parko planavimo schemą (ribų ir tvarkymo), kurioje taip pat numatytas žuvų migracijos kelio atkūrimas ties Salantų miesto užtvanka. Minėti teisės aktai įpareigojo Salantų regioninio parko direkciją būti atsakinga už šios priemonės įgyvendinimą.

 Užtvenktos upės „gyvenimas“

Birželio 18 d. vykusiame renginyje „Pasikalbėkime apie mus gamtoje“ M. Čepulis stebėjosi: „Nuo ryto vaikščiojau prie Salantų m. užtvankos ir visiškai nesuprantu, kodėl net reikėtų pagalvoti, jog jos nereikėtų griauti. Nes pasižiūrėjus į upę, kuri yra už užtvankos, – tai yra tik sąžalynas žolių, kur jau niekas nebegyvena, pasikeitusi visa ekosistema. Man tikrai nėra suprantama... Ir ne lašišos yra pagrindinė esmė, o visa krūva organizmų, kurie galėtų gyventi upės tėkmėje.“. Paklaustas, kaip mano, kodėl kai kurie vietos gyventojai piktinasi, išgirdę „Salantų m. užtvankos rekonstrukcija“, M. Čepulis teigė, kad  labiausiai apskritai žmones neramina bet kokios permainos, jie pripratę prie pastovumo ir pridūrė, kad gyventojai turėtų žiūrėti į ateitį, į ateities kartas, kurie supranta prasmę viso šito darbo. Mano, jog pamatę visą rezultatą šio projekto, jie tada supras. Palinkėjo salantiškiams kantrybės ir išlaukti to momento, kai jau bus viskas gražu, džiaugtis, kad salantiškiai turės gražią vietą ir gražią laisvą upę.

Anot gamtininko, S. Paltanavičiaus, užtvenkdami upę, mes iš esmės ją sunaikiname, todėl ragino niekada neginti to, kas buvo padaryta bloga gamtai. Siūlė visiems atsisėsti ir pagalvoti: „Juk ne taip seniai, maždaug prieš 50 metų, mes labai išgyvenome, kai buvo perkasti mūsų upeliai. Melioracija sugadino daugybę mūsų gražiausių upelių. Bet pasirodo, kad mes esame kažkokie keisti: šiandien mums atrodo, kad tas griovys yra laimė. Ir tam naudojama milijonų milijonai Europos lėšų, kad gilintų tuos griovius, upelius ir toliau juos laikytų upeliais. Tai kada mes melavome sau? Ar tada, kai dūsavome dėl to upelio, ar šiandien, kai giliname tą problemą ir bėdą?“. S. Paltanavičius nedvejodamas teigė, kad užtvanka yra piktžaizdė, svetimas kūnas, įrankis toliau naikinti upelį, vylėsi, kad žmonėms užteks valios ir sąmoningumo, tvirtybės, nes gamtą turime vieną, Salantas pasaulyje taip pat yra vienas ir reikia ryžtis, nes niekas už mus to nepadarys. Palinkėjo visiems Salantų miesto gyventojams turėti tikrą, gyvą, tekantį, (ne pūvančiu dumblu kvepiantį), švariu vandeniu dvelkiančią upę.

Diskusija – ne diskusija?

Renginio pabaigoje, kuomet buvo išklausytos visos apie mus gamtoje įžvalgos bei informacija apie užtvankų daromą žalą, diskutuoti ir pateikti klausimų dėl projekto „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto užtvanka ir vandens telkinio būklės gerinimas, siekiant atkurti Salanto upės vagą“ buvo kviečiami visi susirinkusieji. Suprasdami, jog renginio tikslinė grupė ir auditorija buvo labai įvairi ir įvairaus amžiaus, vietos gyventojai nesiryžo pateikti rūpimų klausimų ar nuogąstavimų. Todėl Salantų regioninio parko direkcija maloniai kviečia Salantų miesto gyventojus tiesiogiai kreiptis dėl informacijos apie vykdomą projektą „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto užtvanka ir vandens telkinio būklės gerinimas, siekiant atkurti Salanto upės vagą“ el. p. [email protected], tel. +370 686 77 279, atvykus į įstaigą adresu: Laivių g. 9, Salantai, kur gausite visą išsamią ir tikslią informaciją, galėsite susipažinti su techniniu darbo projektu.